susisukėlis

susisùkėlis, -ė smob. (1) 1. Gdl, Vlkv, Paį kas labai sulysęs, sudžiūvėlis: Tie susisùkėliai a neėdę būtų?! Krš. Kokia tu susisùkėlė, sudžiūvus kai kilpa Mrj. Tokia susisùkėlė, ka nėr kur ir įgnybti Rdn. Nei už ką neimtųs tokios susisùkėlės Sb. Baisu žiūrėt an tą marčią: ji tokia susisùkėlė, ka net kaulai barška einant Ps. Šitas susisùkėlis paršas netarpsta Mrj. ║ kas pasiligojęs, prastai augęs: Susisùkėliai tokie vaikinai, kas par vyrai! Grd. Iš po ligos taip i paliko toks susisùkelis Rs. 2. kas susisukęs, netiesiai nuaugęs: Sussùkėlis beržas Rod. Iš viršaus dar nieko [malkos], o apačioj diržingų susisukėlių šakočių pridėta J.Balt. 3. kas visą laiką piktas, nepatenkintas: Ta susisùkėlė amžinai susineržusi, supykusi Krš.